Back To Top

foto1 foto2 foto3 foto4 foto5

Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazija

Labas mokykla, sveiki sugrįžę draugai ir mokytojai!

Kaip pasaulio įvykiai keičia žmonių gyvenimą ir sveikatą

Viso pasaulio dėmesys sutelktas į informacijos šaltinius apie koronaviruso COVID-19 plitimą įvairiose šalyse ir bauginančią statistiką: vis didėjantį izoliuotų, stebimų, užsikrėtusių ir mirusių žmonių skaičių. Informacijos daug spaudoje, internete, televizijos laidose, taip pat plati žmonių informacijos plitimo forma – „iš lūpų į lūpas“. Visi mes esame skirtingi, todėl ir įvykių bei informacijos suvokimas yra skirtingas: vienus informacija veikia, tačiau sveikatai žalos nedaro, kitus ji gali veikti labai stipriai ir žmogaus savijauta blogėja.

Suaugusių žmonių ir vaikų reakcija į gaunamą informaciją yra skirtinga. Vaikai į supančius įvykius reaguoja labai jautriai, ypač jeigu aplinkoje suaugusieji kalba su baime ir nerimu. Jautresnę nervų sistemą turintis žmogus jaučia stresą. Kas yra stresas? Stresas – žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, atsirandanti dėl išorinių ir vidinių dirgiklių poveikio. Įtampos būsena pasireiškia nerimu, baime, panika, susierzinimu, pykčiu, liūdesiu, depresija, susikaupimo sunkumais. Streso šaltiniai labai įvairūs: emocinis (išoriniai ir vidiniai konfliktai, keičiantys gyvenimo pusiausvyrą), informacinis (kai žmogus negauna aiškios reikalingos informacijos), fizinis (sukelia ligos, traumos, fiziologinės pasekmės), ekologinis (kyla dėl žalingo aplinkos poveikio), atsakomybės (kai esame atsakingi už kito asmens veiksmus, kai negalime kontroliuoti įvykių, kai atsakomybė viršija kompetenciją), laiko (kai neaiški situacijos trukmė ar stokojama laiko darbams atlikti), socialinis stresas (kai įvyksta izoliacija – atskyrimas nuo ypač svarbių žmonių). Streso metu išsiskiria hormonas – adrenalinas. Padažnėja  širdies plakimas ir kvėpavimas, gali skaudėti galvą, jaučiamas skausmas skrandžio srityje, nuovargis, galima apalpti, sutrinka mityba – vieni pradeda daug valgyti, kitiems valgis kelia pasibjaurėjimą maistu. Į stresą reaguoja organizmo sistemos: nervų, virškinimo, judėjimo (raumenys įsitempia), endokrininė, reprodukcinė sistema.

Lietuvai paskelbus ekstremalią padėtį, daugelis žmonių gali darbus atlikti nuotoliniu būdu. Keičiasi darbo sąlygos, vieta, aplinka. Kaip padėti sau, kad darbas vyktų sklandžiai? Planuokite laiką svarbiam darbui atlikti, pasižymėkite sau svarbią informaciją. Pasirinkite tokį laiką, kada geriausia susikaupti, ir nepamirškite daryti pertraukėles, o kai pradeda nesisekti, paprašykite pagalbos, pasitarkite, pasiskambinkite bendradarbėms ar bendradarbiams, psichologinę įtampą sumažinkite sportuodami, nepamirškite daryti atsipalaidavimo pratimų.

Streso gyvenime neįmanoma išvengti, nes niekas negali mūsų apsaugoti nuo nemalonių, jaudulį keliančių įvykių, įtampos ir pavojų. Sveikai maitinkimės, džiaukimės saulės šviesa, draugyste, mokėkime atsipalaiduoti, matykime gerus darbus, gerai pailsėkime – džiaukimės gyvenimu. 

              

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Rima Leikienė

Copyright © 2020 Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazija Rights Reserved.