Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazija

AKIMIRKOS IŠ ŠVENTINĖS SAVAITĖS, SKIRTOS MOKYKLOS VARDADIENIUI RENGINIŲ

Sveikiname 2c klasės mokinius – Gabrielę ir Simoną!

   Spalio 6 dieną Gamtos mokykloje vyko kasmetinis renginys „Šv. Pranciškus – mažesnių už mus globėjas“, skirtas paminėti Pasaulinę gyvūnų dieną. Šią dieną buvo stengiamasi atkreipti vaikų dėmesį į gyvūnų globos ir gerovės klausimus, ugdyti suvokimą, kad elgesys su gyvūnais yra kiekvieno žmogaus sąmoningumo ir kultūros lygio atspindys. Šventės metu buvo apdovanoti gamtinių koliažų konkurso „Mano augintinis ­= mano draugas“ diplomantai. Tarp jų ir mūsų mokyklos 2c klasės mokinė Gabrielė. Kiek vėliau į mokyklą atkeliavo šio konkurso padėkos. Padėka apdovanotas 2c klasės mokinys Simonas. Sveikiname juos abu! O šiais ir kitais klasės vaikų darbais galite pasigrožėti mokyklos bibliotekoje.

Pradinių klasių mokytoja Sandra Macijauskienė

Išvyka į Vilnių

Darganotą spalio 16 dieną visi 5d klasės mokiniai išvyko į Vilnių pagal Kultūros paso edukacines programas. Atvykus į Vilniaus senamiestį mus pasitiko gidė Ieva, kuri, kaip ir mes, yra kilusi iš Panevėžio. Su gide pusantros valandos vaikščiojome Vilniaus senamiesčio gatvelėmis ir kiemeliais, kur ieškojome  pasislėpusio miesto elementų. Aplankėme seniausią, kaip manoma, ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos šv. Mikalojaus bažnyčią. Šį susitikimą baigėme atlikę interaktyvias gidės paruoštas užduotis. Skaniai papietavę McDonald's restorane patraukėme į Energetikos ir technikos muziejų, kur dalyvavome antrojoje edukacinėje programoje „Iliuzijos: mokslas, menas ar apgaulė?“ Programos metu daug sužinojome apie iliuzijas, jų rūšis, kilmę bei pritaikymo galimybes kasdienybėje. Taip pat čiuožėme labai smagia čiuožykla! Nors ir pavargę, bet laimingi vėlyvą vakarą sugrįžome į namus. Mums patiko abi edukacinės programos, buvo tikrai labai smagi ekskursija.

5d klasės mokinė Auksuolė Lisauskaitė

Programavimo savaitė progimnazijoje

   Minėdami spalio 6-21 dienomis vykusią Europos programavimo savaitę (EU Code Week), 5 klasių mokiniai susipažino su programavimo ir algoritmavimo sąvokomis bei aptarė kelis sekų pavyzdžius. Dirbdami grupėmis šifravo duotą tekstą ir tinkama eilės tvarka dėliojo algoritmą, galvojo ir rašė savo seką bei pristatė klasės draugams. Neformaliojo ugdymo užsiėmimuose pradinių klasių mokiniai žaidė kodavimo žaidimus, o vyresnieji konstravo robotus, juos programavo, tobulino ir linksmai leido laiką.

IT mokytojos Auksė ir Laura

Paroda „Rudeninis sodas“

   Mūsų mokyklos bibliotekoje vyksta Panevėžio moksleivių namų dailės terapijos būrelio vaikų darbų paroda „Rudeninis sodas“. Parodoje galima pamatyti padarytų ežių, pelių, sraigių ir visokių kitokių gyvių bei vaisių ir daržovių. Darbai atlikti kruopščiai lankstant, plėšant, klijuojant popierių gipsu bei kūrybiškai parenkant spalvas. 

Būrelio mokytoja Vaida Zibaie

Patirtinis mokymasis Lėlių vežimo teatre

   Spalio 16 dieną 8a ir 8b klasės mokiniai vyko į Panevėžio lėlių vežimo teatrą, kur žiūrėjo panevėžiečio režisieriaus J. Dautarto spektaklį „Mano vardas Icchokas“. Šis vaidinimas paremtas tikrais I. Rudaševskio dienoraščio motyvais ir įvykiais. Spektaklis vaizduoja skaudžią ir baisią holokausto istoriją. Holokaustas – tai laikotarpis, kurio metu vykdavo hitlerininkų sumanytos ir vykdytos masinės žydų žudynės. Spektaklis išskirtinis tuo, kad jis yra paremtas tikru paauglio pasakojimu. Jaunasis Icchokas atskleidžia visas žydų gete buvusias bado, šalčio, skurdo, smurto ir pažeminimų tiesas, bet jis vis tik įstengia tikėti geltonuoju „gyvenimo“ pažymėjimu – žydams prisiūta geltona Dovydo žvaigžde, kuri Antrojo pasaulinio karo metu tapo kančios simboliu. O šiuolaikiniai paaugliai pamiršta, kokie jie yra turtingi, dažnai nevertina to, ką turi, ir nori visko dar daugiau. Prisiminę skaudžią šalies istoriją suvoksime, jog kažkada žmogus kovojo dėl duonos kąsnio – ne tam, kad skaniai pavalgytų, o tam kad išgyventų... bijodamas, kęsdamas smurtą, prievartaujamas... svarbiausia, kad gyventų! Taigi, pažiūrėję šį spektaklį, supratome, kokie mes esame laimingi, galėdami džiaugtis laisvu gyvenimu, turėdami teisę augti, kurti, siekti ir būti kartu su tais, kuriuos mylime. Tad šis spektaklis mums buvo ir istorijos, ir literatūros, ir etikos, ir netgi vokiečių kalbos pamoka, kur patyrėme daug emocijų, apie daug ką susimąstėme.

8a klasės mokinė Fausta Mitrofanova

Edukacinė išvyka į Panevėžio dailės galeriją

   Spalio 14 dieną 5b klasės mokiniai apsilankė Dailės galerijoje. Čia visi patyrė labai daug įspūdžių ir smagių akimirkų. Ko gero, įdomiausia išvykos dalis visiems buvo tai, kad kiekvienas gavo po skirtingą nuotrauką, o joje buvo pavaizduotas vienas iš gausybės šioje galerijoje esančių meno kūrinių. Mums buvo skirta užduotis – surasti nuotraukoje pavaizduotą meno kūrinį. Po to, gerai įsižiūrėję į surastą meno kūrinį, vaškinėmis kreidutėmis turėjome nupiešti tai, ką mes įsivaizduojame žiūrėdami į jį. O išvykos pabaigoje galerijos darbuotoja mums leido apžiūrėti įvairius meno kūrinius, esančius pirmajame aukšte.

Ši edukacinė išvyka 5c klasės mokiniams buvo vertinga, nes daug pamatėme meno kūrinių, daug apie juos sužinojome ir puikiai praleidome laiką.

Kostas Samochinas, 5b kl.

Patirtinis mokymas kviečia aktyviai veikti

            Daugelis mokslininkų teigia, kad žmogaus atmintis fiksuoja patirtis, kurios sukelia tam tikras emocijas. Žinias geriau įsimename ne iš skaityto vadovėlio, bet per patirtį ir jos refleksiją. Patyriminis mokymasis leidžia mokiniui aktyviai įsitraukti į kūrybišką ir aktyvią veiklą bei atrasti atsakymus per savo konkrečią patirtį, todėl mokymasis jam tampa prasmingas ir įdomus (R. Braslauskienė, A. Norvilienė, G. Šmitienė, R. Vismantienė, 2018) .

             Spalio 12 dieną „Saulėtekio“ progimnazijos 5c klasės mokiniai išvyko į Panevėžio siaurojo geležinkelio stotį. Pasisveikinę ir susipažinę su programos edukatore, leidomės į Aukštaitijos siaurojo geležinkelio istorijos paslaptis: skirtingų transporto priemonių, riedančių bėgiais, ekspoziciją, analizavome jų tarpusavio skirtumus ir panašumus, sužinojome, kokia yra riedmenų paskirtis, kaip jos pakeitė žmonių gyvenimą. Mokiniai susipažino su Panevėžio geležinkelio stotimi, jos aplinka, stoties viršininko nameliu ir kita infrastruktūra. Visi sužinojo, kokie darbuotojai dirba geležinkelyje. Diskusijos būdu buvo bandoma išsiaiškinti, kaip atskirti skirtingų profesijų atstovus. Traukinuku riedėjome į didžiausią pasaulyje siaurukų Depą (garažą). Depe vyko Garvežinės pristatymas, šilumvežio ir garvežio techninių charakteristikų skirtumai, panaudojant garvežio maketą. Kalvėje mokiniai žiūrėjo filmukus, kaip kiekvienas žmogus turėtų elgtis geležinkelio stotyje ar būdamas netoli bėgių. Čia mokiniai išmoko saugumo ir atsakomybės pamoką, atsakę į edukatorės klausimus.  O smagiausia veikla vyko vairuojant paprasčiausią bėginę transporto priemonę – dreziną. Išsiaiškinę jos paskirtį, mokiniai patys išbandė galimybes ant bėgių. Tačiau paprasčiausia nereiškia lengviausia. Šią transporto priemonę išjudinti iš vietos reikia nemažai jėgos. Kiekvienas galėjo pasijausti tikru bėgiais važiuojančio transporto vairuotoju. Vairuodami rankinę dreziną mokiniai išbandė greitėjimo ir stabdymo galimybes. Visos šios žinios mokiniams pravers aukštesnėse klasėse mokantis fizikos mokomojo dalyko.

                                                                        Mokytoja Agnė

5c klasė išgyvenimo stovykloje „Žaliojoje girioje“

   Ankstų rugsėjo 7 dienos rytą 5c klasės mokiniai kartu su auklėtoja Agne išvyko į Žaliosios girios biosferos poligoną. Ten mus pasitiko stovyklos vadovas Stanislovas. Aktyviai atlikę mankštą ir rikiuotės pratimus, kūrėme savo kuopos vėliavą. Pamiršę miesto asfaltą, automobilių triukšmą ir visas išmaniąsias technologijas, leidomės į girios glūdumą. Žygiuodami miško takeliais paskui grupės vadovą Stanislovą klausėmės istorijų apie tai, kaip Lietuvos kariai mokosi karinės taktikos, topografijos, rikiuotės, ginklų naudojimo ir bendravimo komandose. Nužygiavę 2 kilometrus, stovyklavietės vietoje susipažinome su pavojingais ženklais ir jų reikšmėmis, sužinojome, kaip apsirengti karininko drabužius ir užsidėti reikiamą amuniciją esant ekstremaliai situacijai. Kiekvienas bandėme panešti kariškio kuprinę, kuri sveria daugiau už mus pačius. Įgijome žinių, kaip orientuotis miške, jei pasiklystume ir neturėtume jokių priemonių, o taip pat kur slėptis, kur didžiausia tikimybė išgyventi, jei būtų paleistas branduolinis ginklas. Mokėmės užkurti laužą turint karinio maisto davinio pakelį, kuriame yra visa, kas reikalinga, kad išgyventum būdamas vienas miške, kai neturi kitų papildomų daiktų. Kadangi nesame tikri kariai, o be saldumynų išgyventi negalime, ant laužo kepėme zefyrus. Pasistiprinę perėjome prie rimtesnių pamokų, kurios buvo skirtos tam, kad susipažintume su ginklais ir jų naudojimu. Išklausę instruktažą, mokėmės šaudyti į taikinius. Tai buvo linksmiausios akimirkos, nes kiekvienas savo rankose laikėme ginklą. Po šaudymo pamokų susibūrę į komandas rinkome kankorėžius, siekdami per paskirtą laiką surinkti jų kuo daugiau. Vėliau jėgas išbandėme nešdami šakas iki nurodytos vietos. Po pietų, susidėję visus daiktus ir amuniciją, keliavome savo finišo link. Apsilankėme Žaliosios girios  vietoje, kur buvo holokaustas. Susipažinome su tragiškų įvykiu istorija. Sparčiu žingsniu tęsdami kelionę aptarėme, ko išmokome, kas patiko ir kaip turimas žinias galime panaudoti praktikoje.

   Įveikę pirmojo lygio išbandymus supratome, kad galime dirbti komandoje siekdami vieno tikslo. Kad bendras tikslo siekimas suvienija ir sužadina norą siekti geriausio rezultato. Pasiekus finišą stovyklos vadovas Stanislovas kiekvienam įteikė pažymėjimą, jog sėkmingai baigėme mokymus DIENOS STOVYKLOJE „ŽALIOJOJE GIRIOJE“ ir įgijome būsimojo kario vardą.

                           Milda Visackaitė, 5c klasės mokinė

Įdomi ir turininga 5a klasės mokslo metų pradžia

   Rugsėjo 1-ąją mūsų klasės auklėtoja Auksė pasiūlė naujus mokslo metus – kelionės į penktąją klasę etapą – pradėti skrydžiu oro balionais. Kiekvienas turėjome pasvajoti, kokia ta kelionė turėtų būti, koks sėkmės kodas reikalingas, kad ji visiems būtų sėkminga. Parašę trumpą palinkėjimą sau, laiškutį įmetėme į pašto dėžutę, kurią atidarysime tik baigę šią kelionę aštuntoje klasėje.

   Pirmosios klasės valandėlės buvo skirtos tam, kad geriau pažintume vieni kitus, prisimintume mokykloje galiojančias tvarkas bei priimtume taisykles, kurių visi laikysimės, kad mums būtų gera kartu.

   Po dviejų įtemptų darbo savaičių tėveliai pakvietė kartu su auklėtoja vykti į komandos formavimo išvyką Čičiriuose. Ši išvyka buvo fantastiška, nes mūsų laukė nerealiai įdomus žaidimas „Mano komanda gali“ su smagiomis užduotimis. Lipome alpinisto sienele, šaudėme iš lankų, ieškojome užuominų ir daug sužinojome apie Čičirio ežerą bei jo apylinkes. Vakaro kulminacija buvo nerealus nusileidimas trosu per ežerą. Iš kelionės grįžome pavargę, bet laimingi.

   Rugsėjo 17 dieną dalyvavome mokslo festivalyje „ERDVĖLAIVIS ŽEMĖ 2020“. Vykome į Panevėžio robotikos centrą „RoboLabas“, kur Arnualdas Dalinda mus supažindino su erdvinių konstrukcijų kūrimo programa SOLIDWORKS. Išmokome projektuoti 3D gaminį. Visi kartu suprojektavome po kėdutę bei bandėme įveikti auklėtojos duotą kūrybinę užduotį – sukurti klasės logotipą. Smagiai dirbdami sukūrėme tikrai puikių erdvinių konstrukcijų. Po savaitės auklėtoja mums atnešė jau atspausdintas kėdutes. Nors dirbome tą patį, bet nebuvo nė vienos tokios pat kėdutės. Keli vaikai taip užsidegė konstrukcijų kūrimu, jog nusprendė daugiau pasimokyti pas mokytoją Laurą Robotikos būrelyje.

   Rugsėjo 24 dieną aplankėme Panevėžio miesto įmonę „Aukštaitijos vandenys“, kur ryšių su visuomene specialistas Svajūnas Mikeška požeminiame vandens rezervuare mums aprodė prancūzų fotografo Dan Hrmouet darbų parodą „Vandens veidas“. Ši paroda skirta įmonės „Aukštaitijos vandenys“ 60-tajam jubiliejui. Specialistas papasakojo įdomių faktų apie rezervuarą, parodė filmuką apie žmonių daromą blogą įtaką Žemei ir aplinkai bei papasakojo, be kokių darbininkų nebūtų sklandaus rezervuaro darbo. Atlikome auklėtojos mums skirtas įdomias užduotis, kurios buvo tikrai nelengvos, nemažai teko paklausinėti ir specialisto. Mes sužinojome, kad anksčiau Panevėžyje buvo sunaudojama 3 kartus daugiau vandens nei dabar ir kad Panevėžio vanduo yra labai švarus ir prisotintas daug mineralų. Išvykstant paragavome paties skaniausio „Aukštaitijos vandenų“ vandens.

   Su nekantrumu laukiame naujų ekskursijų ir integruotų pamokų.

5a klasės mokinės Liepa ir Gabija