Paslaugų teikimas užsieniečiams (PMIF-2.01-K-03) (Švenčionių, Širvintų, Šalčininkų, Ukmergės, Elektrėnų, Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Zarasų, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio rajonams) Nr. PMIF-2.01-K-03-01     

Įgyvendinamas projektas „Paslaugų teikimas užsieniečiams (PMIF-2.01-K-03) (Švenčionių, Širvintų, Šalčininkų, Ukmergės, Elektrėnų, Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Zarasų, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio rajonams)“ Nr. PMIF-2.01-K-03-01.

Projektu siekiama užtikrinti užsieniečių, gavusių prieglobstį ar laikinąją apsaugą Lietuvoje, sėkmingą integraciją į vietos bendruomenes.

Projekto vykdytojas – Vilniaus arkivyskupijos Caritas.

Projekto partneriai: Panevėžio vyskupijos Caritas, Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazija, Zarasų profesinė mokykla, Zarasų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapija, Ignalinos rajono savivaldybės sveikatos centras, Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapija, Kaišiadorių Vyskupijos Caritas ir Šalčininkų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Projekto tikslinė grupė – turintys leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos valstybių narių) piliečiai arba asmenys be pilietybės.

Projektu sprendžiamos problemos: trečiųjų šalių piliečių (toliau – TŠP) ir asmenų be pilietybės integracija į Lietuvos visuomenę tebėra vienas svarbiausių iššūkių nacionaliniu bei regioniniu lygiu, ypač tose savivaldybėse, kuriose socialinė ir paslaugų infrastruktūra yra mažiau išplėtota. Ši problema ypač aktuali šiose savivaldybėse: Švenčionių r., Širvintų r., Šalčininkų r., Ukmergės r., Elektrėnų, Anykščių r., Ignalinos r., Molėtų r., Zarasų r., Biržų r., Kupiškio r., Panevėžio r., Pasvalio r., Rokiškio r.

Pagrindinė problema – nepakankamas viešųjų paslaugų prieinamumas bei integracinių paslaugų trūkumas šiose savivaldybėse. Daugelyje jų trūksta žmogiškųjų ir metodologinių išteklių, leidžiančių užtikrinti tinkamą ir kokybišką paslaugų teikimą migracijos kontekste. Viešojo sektoriaus darbuotojai bei kitos socialines paslaugas teikiančios organizacijos dažnai neturi pakankamų žinių apie TŠP teisinį statusą, kultūrinius ypatumus, integracijos procesus, todėl paslaugos dažnai neteikiamos efektyviai ir neatitinka vartotojų poreikių, dažnu atveju, tokios paslaugos apskritai neteikiamos. Trūksta aiškios, prieinamos informacijos apie galimas paslaugas, ypač regionuose, kur gyventojai susiduria su skaitmenine atskirtimi arba kalbos barjeru.

Remiantis įvairių tyrimų duomenimis, Lietuvoje dalis TŠP vis dar nesinaudoja jiems priklausančiomis paslaugomis. Tai gali būti nulemta informacijos stokos, nepasitikėjimo institucijomis, kalbos barjero ar diskriminacinių nuostatų. Pavyzdžiui, VDU Socialinių tyrimų centro duomenimis (2022), maždaug 40 proc. TŠP teigia, kad nesikreipia į valstybines institucijas dėl informacijos stokos ar sudėtingos paslaugų sistemos. Be to, regionuose trūksta informacijos pateikimo įvairiomis kalbomis, paslaugos dažnai nepritaikytos žmonėms su negalia ar ribotomis skaitmeninėmis kompetencijomis. Tai kelia papildomų sunkumų integracijos procese ir prisideda prie socialinės atskirties gilėjimo.

Šios problemos neigiamai veikia TŠP galimybes integruotis į darbo rinką, švietimo sistemą, dalyvauti pilietiniame ir bendruomeniniame gyvenime. Jei jos nebus sprendžiamos, gali didėti socialinė atskirtis, ilgėti nedarbo laikotarpiai, atsirasti pavojus vaikų neįtraukimui į ugdymą, formuotis marginalizuotos grupės, augti skurdo lygis, visuomenės susiskaldymas ir nepakantumas. Projekto poreikį taip pat lemia didėjantis TŠP skaičius regionuose, kuriuose iki šiol nebuvo arba nėra kryptingai dirbama su šia tiksline grupe. Dėl migracijos srautų pokyčių vis daugiau TŠP atvyksta gyventi ne tik į didžiuosius miestus, bet ir į mažesnes savivaldybes, kur infrastruktūra dar nėra pasiruošusi priimti kultūriškai ir kalbiškai įvairių gyventojų.

Projektu siekiama spręsti šias problemas pradedant teikti integracines paslaugas savivaldybėse, stiprinant savivaldybių viešojo sektoriaus gebėjimus, kuriant ar pritaikant paslaugas pagal TŠP poreikius, užtikrinant informacijos prieinamumą keliomis kalbomis, rengiant viešųjų paslaugų darbuotojus, kuriant naujus bendradarbiavimo formatus ir diegiant inovatyvius paslaugų teikimo modelius. Taip pat numatoma užtikrinti paslaugų ir informacijos prieinamumą visiems – įskaitant žmones su negalia, vyresnio amžiaus TŠP, ribotų skaitmeninių įgūdžių turinčius asmenis.

Projekto įgyvendinimas prisidės prie kelių horizontaliojo pobūdžio principų stiprinimo. Visų pirma, bus užtikrintas nediskriminavimo ir lygių galimybių principas – TŠP gaus tokias pačias paslaugas, kaip ir kiti gyventojai, neatsižvelgiant į jų tautybę, kalbą, pilietybę, religiją, amžių, negalią ar kitus skirtumus. Projektas taip pat skatins socialinę įtrauktį ir moterų ekonominį įgalinimą, suteikiant daugiau informacijos ir galimybių integruotis į darbo rinką. Bus laikomasi darnaus vystymosi principų – kuriami sprendimai orientuoti į ilgalaikę naudą, stiprinant savivaldybių socialinį atsparumą. Įgyvendinant projektą taip pat planuojama taikyti inovatyvius sprendimus, pavyzdžiui, kurti elektronines konsultavimo platformas, mobilias paslaugų teikimo komandas ar nuotolinių konsultacijų formatus, užtikrinančius lankstumą ir efektyvumą.

Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos įsipareigojimai: valstybinės kalbos mokymai prieglobsčio ar laikinosios apsaugos gavėjams (siekiant užtikrinti galimybę mokytis valstybinės kalbos iki B2 lygio įskaitytinai).

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2025‑11‑03 iki projekto veiklos(-ų) įgyvendinimo pabaigos 2028‑10‑31.

Projektas finansuojamas iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2021–2027 metų lėšų.

*