130 metų senumo Pietų žemaičių raseiniškių tarmė sugrąžinta į Lietuvos mokslo saugyklas!

Panevėžio ,,Saulėtekio“ progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Jūratės Pisankaitės atkurtas kalbinis paveldas papildė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvus.

Lietuvoje dar pasitaiko stebuklų, kai nykstantis paveldas grįžta ne iš archyvo, o iš gyvosios žmogaus atminties. Toks yra mokytojos Jūratės Pisankaitės sukurtas Pietų žemaičių raseiniškių tarmės rinkinys – atkurtas iš prosenelių ir senelių kalbos, vaikystėje girdėtų sakinių, išsaugotos klausos ir šeimos istorijų, kurioms šiandien maždaug 130 metų.

Šis kruopščiai sutvarkytas rinkinys išsiskiria archajiška fonetika, autentiška šnekta, retomis žemaitiškomis formomis ir aiškiai matomu tarmės virsmu per kelias kartas. Tai - vertinga mokslinė medžiaga, kurios Pietų žemaičių areale beveik nebeliko.

Rinkinys pasižymi:

Autentiškumu – tarmė atkurta iš gyvosios šeimos tradicijos.

Archajiškumu – išsaugoti XIX a. pabaigai – XX a. pradžiai būdingi kalbiniai bruožai.

Retumu – Pietų žemaičių raseiniškių šnektos dokumentų Lietuvoje itin mažai.

Tarmės virsmo pėdsakais – ryškiai matoma aukštaitizmų įtaka ir išlikę senieji dėsningumai.

Moksline struktūra – fonetika, morfologija, leksika, sakytinė kalba tyrėjams pateikta aiškiai.

Kultūrine verte – sugrąžintas šeimos kalbos balsas, paveldėta ritmika ir intonacija.

Į Lietuvos kultūrinį žemėlapį sugrįžo tarmės balsas, kuris jau buvo beveik nutilęs.

2025 m. rinkinys oficialiai perduotas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui – pasirašytas dovanojimo aktas. Nuo šiol medžiaga tapo prieinama Lietuvos ir pasaulio mokslininkams: baltistams, lingvistams, tarmių tyrėjams, etnologams ir visiems, kuriems rūpi Lietuvos tarmės.

Branginkime savo šaknis!