Knygnešio diena

Be knygnešių galbūt nebūtų šiandien Lietuvos. Kažkas sėklelę rūtos pasėjo ant kalvos...

Kovo 16 dieną 5c klasės mokiniai sukvietė mokyklos bendruomenę į Knygnešio dienos paminėjimą. Penktokai kūrybiškai atskleidė ne tik kiekvienam lietuviui svarbią tiesą, bet ir siūlė susirinkusiems artimiau susipažinti su knygnešystės veikla bei žąsies plunksnomis parašyti padėkos žodį žmonėms, nešusiems šviesą gūdžiausiu Lietuvai laikotarpiu ir išsaugojusiems mūsų unikalią kalbą. Šiandien sunku patikėti, ką mūsų tautai teko išgyventi. 40 metų, ilgų 40 metų buvo draudžiama skaityti ir rašyti gimtąja lietuvių kalba, spausdinti ir platinti lietuviškas knygas, neleista steigti lietuviškų mokyklų. Nors dalis mokytojų buvo lietuviai, jie privalėjo savo dalyko mokyti tik rusų kalba.Tuomet lietuviams teko kovoti dėl paprasčiausių tautos teisių: turėti gimtąją kalbą, tautinę mokyklą, išpažinti katalikų tikėjimą. 40 metų galioję carinės Rusijos valdžios draudimai siekė surusinti lietuvių tautą, visiškai sunaikinti lietuvišką žodį. Jei ne knygnešių didvyriškas darbas, mūsų tautos kultūra būtų sunaikinta, o Lietuvos vardas šiandien galbūt nebepuoštų pasaulio žemėlapio. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą.

Kovo 17 dieną  mokiniai nudžiugino priešmokyklinių grupių vaikučius, šią žinią nunešę į  lopšelį-darželį „Aušra“. Šios įstaigos bendruomenė atsidėkojo ne tik saldumynais, bet ir nuoširdžiais žodžiais už gražios šventės iniciatyvą,  siekį diegti mūsų mažiesiems draugams lietuvių kalbos svarbą bei vertę.

5c klasė