Paskutinė pamoka

Atmintin ilgam įstringa pirmosios pamokos. Arba kai ateiname į pirmąją klasę, arba kai pakeičiame mokyklą, arba kai susipažįstame su naujais mokytojais, klasės vadovais... O paskutinių pamokų neprisimename, nes labai skubame į vasarą, į atostogas. Šiemet paskutinioji lietuvių kalbos pamoka buvo neįprasta, todėl, manau, ji greit nepasimirš.  

Kuo gi ši birželio dvidešimtosios pamoka mums, 7b klasės mokiniams, buvo kitokia? Jos metu ne mokėmės, bet mokėme. Ir ne bet ko, o lietuvių liaudies  šokių ir žaidimų. Ruošėmės jai ne vieną savaitę, pasikvietėme svečių – tuo metu pamokų neturėjusius vaikus. Renginį aktų salėje vedė Akvilė ir Kostas, muziką reguliavo Mantvydas, Augustas, o šokius bei žaidimus pristatė šešios mūsų poros. Svečius mano bendraklasiai supažindino su žaidimais, mokino lietuvių liaudies šokiams būdingų žingsnelių. Kartu su svečiais sušokome penkis šokius ir tris ratelinius žaidimus. Tai buvo puiki proga prisiminti senąsias lietuvių tradicijas.

Man rodos, per šią valandą mes paaugome. Pajutome, kad mūsų klasė labai vieninga, kad esam stiprūs drauge, kad galime ne tik džiaugsmingai mokytis, bet ir to, ką sugebame, pamokyti kitus. Visi smagiai praleido laiką ir atsisveikino su šypsenomis veiduose.

Smiltė Čičelytė, 7b klasės mokinė